Lietuviškų patiekalų restoranai „Forto dvaras“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Etno dvaru“. Kartu su pavadinimu keitėsi ir prekės ženklo vizualinis identitetas, atsinaujino interjerai bei meniu, o į pokyčius iš viso investuota per 100 tūkst. eurų. Restoranų grupės vadovų teigimu, toks žingsnis – logiškas ir nuoseklus noras kintant laikui šiuolaikiškai, moderniai ir aktualiai interpretuoti etnomotyvus. Tiek restoranų aplinkoje, tiek ir lėkštėje.

„Atnaujiname savo restoranų interjerą, išgryninome valgiaraštį. Vietoj perteklinio senovinių rakandų demonstravimo svečiams siūlome laiką leisti neperkrautos, tradicinę lietuvių pasaulėjautą atspindinčios simbolikos fone. Siekiame parodyti, kad šiuolaikiškai interpretuota etnokultūra su savo tradiciniu kulinariniu paveldu gali būti nenuobodi, moderni, skoninga ir subtili“, – sako restoranų grupės „Etno dvaras“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.

Atnaujintuose restoranuose „Etno dvaras“ dabar demonstruojami žinomų menininkų kūriniai – tautodailininkių Marijos Liugienės ir Danutės Norvaišienės šiaudiniai sodai, grafikės Eglės Vertelkaitės specifine senovine stilistika kurti piešiniai, kitos etnografinio paveldo detalės, išreiškiančios senąją Lietuvos bei atskirų jos regionų gyventojų pasaulėjautą.

Kurdami naująją restoranų koncepciją bei atnaujintą valgiaraštį, „Etno dvaro“ specialistai konsultavosi su Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Vilniaus etninės kultūros centro etnologais, Kulinarijos paveldo fondo specialistais.

Pasak K. Markevičiaus, naujasis prekės ženklas ne tik tiksliau atspindės pasikeitusį restoranų identitetą, bet ir bus aiškesnis tiek šalies gyventojams, tiek svečiams iš užsienio.

„Per metus mūsų lietuviškų patiekalų restoranuose apsilanko apie 750 tūkst. svečių. Net 70-80 proc senamiesčiuose esančių restoranų lankytojų sudaro svečiai iš užsienio. Savo šalies istoriją galime ir privalome papasakoti tiek per autentiškus senovinius patiekalus, tiek ir leisdami pajusti senąją lietuvybės pasaulėjautą, išreikštą tautodailininkų ir kitų menininkų darbuose“, – sako restoranų grupės rinkodaros vadovas.

Prekinio ženklo keitimą lydi ir restoranų tinklo plėtra. Naujas restoranas „Etno dvaras“ atidarytas Vilniaus prekybos centre „Ozas“.

„Prekybos centras įsikūręs strategiškai itin patrauklioje vietoje, jame lankosi ne tik aplinkinių įmonių darbuotojai, vilniečiai, bet ir daug miesto bei  užsienio svečių. Netoliese įsikūrę daug tarptautinių įmonių, tad juose dirbančių užsieniečių pažintis su lietuviška virtuve neretai prasideda būtent čia“, – teigia K. Markevičius.

Pasak jo, „Etno dvaro“ restoranai nėra tipiškos tinklinio maitinimo įstaigos, nes čia naudojama daug rankų darbo. „Etno dvarai“ neturi jokio cecho, viską gamina rankomis kiekviename savo restoranų. Per 50 tradicinių  – Kulinarinio paveldo fondo sertifikuotų patiekalų  privalomai gaminami ne tik iš vietinių žaliavų, bet ir pagal senąsias gamybos technologijas. Daugelis nustemba sužinoję, kad žemaitiškas kastinys sukamas rankomis kiekviename restorane, aukštaitiški rankų darbo koldūnai taip pat gaminami restorano meistrų rankomis, duonos gira rauginama iš kubiluose kildintos ir pečiuje keptos duonos.

Nuo veiklos pradžios 2003 m. restoranų meniu pasirodė per 200 skirtingų sertifikuotų senųjų valgių, o vien lietuvių itin mėgstamų didžkukulių pagaminta daugiau nei 9 mln.

Pernai lietuviškų patiekalų restoranai pasiekė 5 mln. eurų apyvartą, arba 12 proc. didesnę nei 2016 m, šiuose restoranuose apsilankė per 750 tūkst. žmonių.

Susijusios naujienos